Nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių gali Lietuvą padaryti vienu dideliu sąvartynu.

Neišrūšiuotos ir neperdirbtos jos išlieka nesuirusios ilgą laiką:

Pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis, jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei, tausojami gamtiniai ištekliai. Todėl yra labai svarbu pakuočių atliekas išskirti iš bendro susidarančių atliekų srauto, jas rūšiuoti ir tinkamai jomis atsikratyti, taip užtikrinant, kad nebus teršiama aplinka, o jų antrinis panaudojimas padės išsaugoti daug įvairių gamtinių resursų.

Atsikratyti įsigytų prekių pakuočių atliekomis galite:

- mesdami surūšiuotas pakuotes į viešose vietose pastatytus specialius pakuotės atliekų konteinerius (geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, žalias-stiklui, mėlynas-popieriui).
- priduoti pakuočių atliekų supirkimo punktuose.
- pakartotinio naudojimo pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas – priduoti pardavėjams, iš kurių pirkote prekes.

Kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti, dauguma pakuotės gamintojų medžiagas, iš kurių pagaminta pakuotė, žymi sutartiniais ženklais. Naudojami tokie pakuotės medžiagų žymėjimai:

Trikampis, sudarytas iš trijų rodyklių, besisukančių pagal laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, žymi, kad paženklinta pakuotė gali būti perdirbta.

Trikampio viduryje paprastai yra vienas ar du skaičiai kurie nurodo medžiagos tipą (1 -19 plastikas, 20 – 39 popierius ir kartonas, 40 – 49 metalas, 50 – 59 mediena, 60 – 69 audiniai ir tekstilė, 70 – 79 stiklas).